- sprigtu
- sprigtù interj. žr. sprigt 2: Jis tik sprigtù sprigtù sprigtù, tįst kai ant spyruoklių ir peršoko per kumelę Raud.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sprigtukas — sprigtùkas sm. (2) 1. NdŽ, DŽ sprigtas: Nutilk – gausi sprigtùką! Sml. Davė sprigtùką į kaktą Skrd. 2. toks vabalas: Sprigtukas minta minkštų laiškų ir varpų syvais rš. 3. scom. Gr kas mažas ir vikrus: Toks sprigtùkas, o kokią mergą gavo! Dbk … Dictionary of the Lithuanian Language
sprigtuoti — sprigtuoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. J daužyti sprigtu: Be gailesčio jokio, matos, kaip sprigtuoja LTR(Vb). Gana tau sprigtuot vaiką! Ėr. 2. tr. prk. pajuokti, erzinti: Jei samdininką namiškiai tei pradės sprigtuot – išbėgs Skr. sprigtuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
sprigtas — sprìgtas sm. (2) 1. J, DŽ, NdŽ, Ėr, Brž, Sml, Št, Ar, Vlkv, Vv, Skrd smūgis, staiga paleidus užkabintą už nykščio didįjį pirštą; tokiam smūgiui sulenktas nykštys ir didysis pirštas: Gausi sprìgtą į panosę, tai nurimsi! Krsn. Duočiau sprigtą –… … Dictionary of the Lithuanian Language
sprigčius — sm. kas muša sprigtu: Sprigčius, išvydęs savo sėbrą tokioje bėdoje, tuojaus spragt sprigtu į nosį Piplui – ir iš nosies pasileido kraujai Apž1893,16(V.Piet) … Dictionary of the Lithuanian Language
cvakt — cvàkt išt. Cvàkt sprigtù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
cvaktelėti — cvàktelėti vksm. Cvàktelėjo jám į kãktą sprigtù … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sprigtas — spri̇̀gtas dkt. Nei sprigtù, nei ãkmeniu bi̇̀čių nemùši … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dzibterėti — dzìbterėti, ėja, ėjo intr. sprigtelėti, dziubtelėti: Dzìbterėjo su sprigtu jam per nosį Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
geibšas — geĩbšas scom. K.Būg žr. geiba: Ką jis, toks geĩbšas, man padarytų – duočiau sprigtu į kaktą, ir nuvirstų Kair. Tas vaikas tikras geĩbšas Mšk … Dictionary of the Lithuanian Language
nuspriegti — 1. tr. Š, Ub sprigtu nusviesti, numesti: Nuspriegė vabalą DūnŽ. Nelįsk, spridikį duosu i nūspriegsu DūnŽ. 2. intr. Tl nušokti, nulėkti: Žiogas toli nuspriego Up. Sprygt į pasienį i nuspriegė Žr. Čia nėr [paukščio], gal kur toliau nūspriegė DūnŽ.… … Dictionary of the Lithuanian Language